Ypatinga knyga
Vienos tokios tikrai nėra. Užaugau ryte rydama knygas, mane subrandino visos, kurias per gyvenimą perskaičiau. Bet galėčiau išskirti M. Prousto „Prarasto laiko beieškant.Taip Svano pusėje“, W. Faulknerio „Triukšmą ir įniršį“, J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“, F. Dostojevskio „Brolius Karamazovus“. Labai gaila, kad čia negaliu paminėti daugybės kitų knygų. Jos mane mokė apčiuopti ir analizuoti vidinius, psichinius ir dvasinius asmens judesius, kuriuos jutau savyje kaip stebuklą, kaip tikrąją gyvenimo tikrovę, apie kurią žmonės nekalba…