Tai nelabai korektiškas (daugiaprasmis, netikslus) klausimas, bet jeigu mane jau šaudytumėt ar išbrauktumėt iš nomenklatūros, sakyčiau – „Dvylika kėdžių“. Tai pirma mirtinai mane prajuokinusi knyga. Gal todėl aš vis dar gyvas…
Jurgis Gimberis
satyrikas, prozininkas, vertėjas
Nemirtinga citata
Jums leidus, iš tautosakos: „Kas skaito rašo – duonos neprašo“.
Rekomenduoju
K. Vonneguto „Katės lopšys“, Povilo ir Petro Dirgėlų „Dvylika novelių vaikams apie Teodorą Milkų“, S. Šaltenio „Apysakos“.
Dabar skaitau
Turbūt J. Saramago „Praregėjimas“. Arba B. Jonuškaitės „Maranta“. O gal L. Petruševskajos… O gal… Žodžiu, senokai ką beskaičiau, matyt, tikėjausi pats kažką parašyti, ale…
Vaikystės knyga
„Kaip broliukas triušis nugalėjo liūtą“. Net nemėginu juokauti – tai buvo afrikiečių pasakų rinkinys, tai buvo knyga!